Alternatyviojo ugdymo galimybės Lietuvoje

Projekto „Alternatyvusis ugdymas“ metu 9 Lietuvos mokyklų mokiniai turi puikią galimybę išbandyti tris alternatyviojo ugdymo modelius:

Produktyvųjį mokymąsi - Kauno Rokų vidurinės mokyklos, Kėdainių jaunimo mokyklos ir Panevėžio rajono Paįstrio Juozo Zikaro vidurinės mokyklos mokiniai.

Tinklinio bendradarbiavimo modelį - Joniškio rajono Kriukų pagrindinės mokyklos, Kauno jaunimo mokyklos ir Šiaulių jaunimo mokyklos mokiniai.

Komunikacinį modelį - Panevėžio specialiosios mokyklos, Trakų rajono Rūdiškių gimnazijos ir Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos mokiniai.

Dalyje Lietuvos savivaldybių veikia jaunimo mokyklos, skirtos motyvacijos stokojantiems ar mažiau gabumų turintiems vaikams.

Kitos alternatyvos:

Taikomųjų mokslų licėjus, kurio veikla grįsta humanistinės pedagogikos principais bei kompleksiniu-integraliuoju ugdymu, kurio centre yra vaikas, priima pradinukus ir penktos klasės mokinius. Akcentuojamas vaiko noras ugdytis ir būti ugdomam, panoraminis mąstymas ir visuminis pasaulio suvokimas, vaikas ruošiamas ne egzaminui, bet gyvenimui. Licėjaus prisistatymas skaidrėse.

Taikomųjų mokslų licėjus, Laisvės pr. 58, Vilnius. Tel. 8-673 92 687.
El.paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. www.tmlicejus.lt


Tarptautinis bakalaureatas
tai ugdymo programa, skirta vaikams ir jaunimui nuo 3 iki 18 metų. Tai – visuminio ugdymo programa: ji apima akademinį, socialinį, emocinį, fizinį ir kultūrinį jaunojo žmogaus ugdymą. Esminis programos elementas – į ugdymo turinį integruojamas universalių žmogiškųjų vertybių - empatijos ir tolerancijos, neabejingumo, rūpinimosi aplinka ir t.t.- puoselėjimas. Taip pat, ši programa skatina mokyklos bendruomenių kūrimą ir aktyvų visų jos narių bendradarbiavimą. Lietuvoje tarptautinio bakalaureato ugdymo programą šiuo metu akredituotos vykdyti 3 mokyklos: Vilniaus licėjus ir Šiaulių Didždvario gimnazija vykdo programą 11-12 klasių moksleiviams, o Vilniaus tarptautinėje mokykloje pagal šią programą mokosi 3-6 metų amžiaus vaikai ir 1-5 klasių moksleiviai. (šaltinis www.bakalaureatas.lt)

Vilniaus licėjus, Širvintų g. 82, Vilnius. Tel. (8 5) 277 58 36.
El.paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. www.licejus.lt

Šiaulių Didždvario gimnazija, Vilniaus g. 188, Šiauliai. Tel. (8 41) 43 15 14.
El.paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.    dg.su.lt

Vilniaus tarptautinė mokykla, Rusų g. 3, Vilnius. Tel. (8 5) 276 15 64.
El.paštas  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. , www.vismokykla.lt

 

Montesori sistema - tai į vaiko saviugdą, savarankiškumą, atsakomybę ir pareigą orientuota ugdymo sistema, kuri remiasi vaiko vidinio pasaulio individualumu, teise savitai reikštis, mokytis pagal savo galimybes ir tempą tam paruoštoje aplinkoje. Montesorinis ugdymas orientuotas ir į kitokį pedagogo vaidmenį. Jis čia ne moko, bet padeda mokytis, tampa konsultantu, padėjėju, patarėju, moko mokytis. ,,Ne mokyti reikia, bet padėti mokytis“ – sakė M.Montessori. M. Montessori sistema vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Valstybinės švietimo strategijos 2003 - 2012 metų nuostatose nurodytais bendraisiais švietimo ir šiais montesoriniais principais:
- laisvės drausmėje principas. Laisvė montesorinėje aplinkoje apibrėžiama kaip kontrolė, kurią vaikas įgyja apvaldydamas pats save ir aplinką. M.Montessori kalba apie laisvę paruoštoje aplinkoje, kuri ribojama tam tikromis normomis, taisyklėmis. Vaikų drausmingumas esti tuomet, kai jie įsigilina į įdomią jų prigimtį atitinkančią veiklą.
- prigimties poreikio patenkinimo principas.  Kiekvienas vaikas iš prigimties turi vidinę energiją, kurios dėka susiformuoja asmenybė. Ugdymo procese svarbu šias prigimtines galias puoselėti bei sudaryti sąlygas joms atsiskleisti. Vaikas neturi konkrečių ugdymo tikslų:  išmokti skaičiuoti, skaityti, rašyti ir t.t. jam svarbiausia sukoordinuoti judesį, vystyti psichinius procesus: mąstymą, dėmesį., atmintį, kalbą ir t.t. Todėl svarbu netrukdyti vaikui veikti paruoštoje aplinkoje, kad galėtų atsiskleisti jo asmenybė.
- vaiko veiklos nepertraukiamumo principas. Asmenybė vystosi sąlytyje su socialine, daiktine, erdvine aplinka. Pagrindinė ugdomojo proceso forma individualus darbas, kuris kaitaliojamas su grupine ar spontaniška vaiko veikla. Kiekvienas vaikas darbą pasirenka individualiai ir pats nustato darbo trukmę. (šaltinis
www.montessoricentras.lt)

M.Montessori metodo centras, Jovaro g. 6, Vilnius. Tel. (8 5) 233 29 29.
El.paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. www.montessoricentras.lt 

M.Montessori metodo centras, Verkių g. 36, Kaunas. Tel.: (8 37) 34 80 61, 34 80 64.
El.paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Kauno Montesori pradinė mokykla, Kelmų g. 2 Kaunas. Tel. (8 37) 71 18 21.
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. www.vsimontesori.lt

 

Valdorfo pedagogika - tai tarptautinis pedagoginis judėjimas, prasidėjęs 1919 metais Vokietijoje. Jo pradininkas - filosofas ir pedagogas Rudolfas Štaineris - Štutgarte, prie Valdorfo įkūrė laisvą mokyklą. Dabar šių mokyklų visame pasaulyje yra apie 800. Vienas iš pagrindinių ugdymo principų – pasitikėjimas prigimtiniu vaiko gebėjimu ir siekiu pažinti bei mokytis. Vaikai iš prigimties yra smalsūs ir aktyvūs, trokšta pažinti pasaulį ir nori mokytis, todėl siekiama mokykloje sukurti tokią aplinką, kuri žadintų vaiko aktyvumą, padėtų skleistis jame slypintiems gebėjimams. Daug dėmesio skiriama, kad ugdant būtų atsižvelgta į vaiko amžiaus ypatumus, jo poreikius konkrečiame amžiaus tarpsnyje. Vaikui augant keičiasi darbo metodai ir būdai, darbo organizavimas klasėje, mokomosios medžiagos parinkimas ir pateikimas. Tinkamu laiku pamokose pateikta medžiaga atliepia vidinius augančio žmogaus procesus ir vaikai ne tik geriau išmoksta medžiagą, bet ir lengviau išgyvena amžiaus tarpsnių krizes. Vaikai ugdomi atsižvelgiant į individualią jų raidą, asmenines savybes, siekiama kiekvienam vaikui sudaryti sąlygas augti ir mokytis pagal jo galimybes ir ritmą. Kad kiekvienas vaikas užaugtų harmoninga asmenybė, mokytojai, šalia intelekto lavinimo, ypač daug dėmesio skiria socialiniams, meniniams įgūdžiams ir praktinei moksleivių veiklai. Mokiniai nevertinami pažymiais, nelyginami vieni su kitais, nes svarbu individuali vaiko pažanga, kuriama aplinka, kuri neskatintų prisitaikymo, kurioje kiekvienas būtų mylimas ir gerbiamas toks, koks yra. (šaltinis www.vivamokykla.lt)

Vilniaus Valdorfo mokykla, Geležinio Vilko g. 23, Vilnius. Tel. (8 5) 213 70 41.
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. www.vivamokykla.lt

Kauno Valdorfo mokykla, Šiaurės pr. 11, Kaunas. Tel. 8 613 22011.
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.   www.valdorfas.org 

Kauno Prano Mašioto pradinė mokykla, Rasytės g. 1, Kaunas. Tel.:  (8 37) 23 60 98, 36 25 44.
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.   www.masiotas.kaunas.lm.lt

Kazlų Rūdos pagrindinė mokykla ELMA, Simono Daukanto g.17, Kazlų Rūda. Tel. (8 343) 980 14.

 

Katalikiškas ugdymas

Jėzuitų pedagogika kaip neatskiriama katalikiškojo švietimo dalis, remiasi specifine ir išsamia „gyvenimo filosofija“: krikščioniškos moralės dvasia, jėzuitų švietimo principais, Jėzuitai ugdo kūrybingą, atsakingą, kritiškai mąstantį ir išsilavinusį žmogų, demokratinės valstybės pilietį, siekiantį socialinio teisingumo ir skiriantį savo gabumus visuomenės ir Dievo tarnystei. (šaltinis www.jesuit.lt)

Vilniaus jėzuitų gimnazija, Didžioji g. 32, Vilnius. Tel.: (8 5) 261 54 36, 261 54 33. El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. www.vjg.lt

Kauno jėzuitų gimnazija, Rotušės a. 9, Kaunas. Tel. (8 37) 28 05 25. El.paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. www.kjg.lt

 

Šv.Juozapo mokyklos tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas visapusiškai ugdyti laisvą, atsakingą, sąmoningą, gebančią nesavanaudiškai įsipareigoti, sąžiningą, kūrybišką asmenybę, nebijančią kelti klausimų, analizuoti iššūkių, ieškoti atsakymų, gyvenančią veiklia meile, tikėjimu ir krikščioniškomis vertybėmis. 

Šv.Juozapo mokykla, Jeruzalės g. 21, Vilnius. Tel.8 671 316 04. El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Ugdymas ir saviraiška per meninius gebėjimus

Vaikų meninė studija „Diemedis įkurtas jauniems menininkams bei pedagogams ėmus įgyvendinti nestandartinį sumanymą – ugdyti mažylius meninės veiklos pagrindu, organizuojant ir propaguojant jų kūrybą šeimose bei miesto kultūros gyvenime. Pagrindinė „Diemedžio“ mokytojų nuostata – nuolat stebėti vaikus ir ugdyti menais. Studijos pedagogai stengiasi vaikų saviraišką susieti su įvairiapuse menine veikla (muzikos, dailės, teatro, šokio), tradicine lietuvių kultūra, betarpiška šeimos ir bendraamžių aplinka.

Vaikų meninė studija „Diemedis“, Kalvos g. 11, Vilnius. El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.   www.diemedis.lt

 

Kitos ugdymo alternatyvos:

„Vaikystės sodas“ dirba pagal autorinę ugdymo programą, kurioje surinkta geriausia patirtis iš moderniausių ir sėkmingiausių pasaulio ugdymo įstaigų. Ją kuriant remtasi Tarptautinio Bakalaureato programa, Tarptautine pradinio ugdymo programa, Reggio Emilia programa, Švedijos nacionaline ikimokyklinio ugdymo programa bei H.Gardnerio ir L.Vygotskio edukologinėmis idėjomis.

Kontaktinė informacija: „Vaikystės sodas“, mob.tel.: 8 699 87 949, 8 650 80 751. El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. , www.vaikystes-sodas.lt

Jaunimo švietimo namai „Darna“ mokymosi procesą organizuoja„panirimų“ metodu – vieną savaitę mokiniai gilinasi į vieną dalyką (skiriant jam apie 30 valandų). „Panirimo“ metu mokytojas dalinasi žiniomis, o savaitės pabaigoje mokiniai laiko patikrą – žinių patikrinimą, kurio metu mokytojas įvertina, kiek žinių mokiniai įsisavino, padeda užpildyti spragas. Tokiu būdu užtikriname, kad mokiniai gaus visas tradicinėje mokykloje suteikiamas žinias ir dar daugiau. Mokymo proceso metu mokiniai neskirstomi į klases, bet atsižvelgiama į kiekvieno mokinio žinių lygį. Pamokos vyksta tris kartus per dieną po 2 valandas, suteikiant mokytojui pilną kūrybinę laisvę paskirstyti mokymo laiką, pertraukėles, pasirinkti mokymo būdus, metodus, vietą ir kt. Mokytis priimami 12-16 metų amžiaus vaikai. 

Kontaktinė informacija: Všį „Tautinė mokykla“, mob. tel. 8 686 00 778. El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.   www.tautinemokykla.lt

Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai” įkurta 2002 metais Šv. Jono kongregacijos iniciatyva, siekiant suteikti iš Šv. Jono vaikų sodybų išeinantiems jaunuoliams saugią savarankiško gyvenimo perspektyvą. Mokykla yra atvira kiekvienam jaunuoliui, norinčiam įgyti patrauklią specialybę. Mokykla įsikūrusi Rūdiškių miestelyje, Trakų rajone. Mokykloje mokosi iki 80 mokinių, kurie gali rinktis vieną iš 5 specialybių: dailidės, medžio konstrukcijų restauratoriaus, stogdengio, virėjo ir konditerio. Mokykla yra pasirašiusi partnerystės sutartį su viena didžiausių ir seniausių profesinio mokymo įstaigų Prancūzijoje, asociacija “Les Compagnons du Devoir et de Tour de France”. Geriausiais rezultatais mokyklą baigę jaunuoliai turi galimybę tęsti studijas ir stažuotis Prancūzijoje.

Kontaktinė informacija: Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai”, Rūdiškės, Trakų r. Tel. (8 528) 57 010, mob. tel. 8 615 18620. El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.   http://www.sodziausmeistrai.lt

 

 

Naudotasi informacija iš:

„Netradicinio ugdymo įstaigos“www.altajus.net

www.mokyklavaikams.lt

www.austejosblogas.lt

Alternatyvusis ugdymas pasaulyje

Iš Anne Sliwka straipsnio „Alternatyviojo ugdymo indėlis“

Visame pasaulyje gyvuoja daugybė alternatyviojo ugdymo formų, grindžiamų skirtingomis filosofijomis. Taigi alternatyviojo ugdymo vaizdas yra gana padrikas, todėl nėra lengva nustatyti, kiek mokinių mokosi alternatyviose mokyklose ir programose.

Dideli pasauliniai alternatyvių mokyklų tinklai, paremti ypatingomis ugdymo sampratomis, tokiomis kaip Montesori (Montessori) ar Valdorfo (Waldorf), dar vadinama Štainerio (Steiner), pedagogika, egzistuoja greta naujų alternatyviojo mokyklinio ugdymo judėjimų bei atskirų alternatyvių mokyklų.

Montesori mokyklos yra paremtos ugdymo filosofija ir metodologija, kuriai būdinga specialioji mokomoji medžiaga, įvairaus amžiaus klasės, pačių mokinių pasirenkamos užduotys, atliekamos per ilgesni laiko tarpa, palanki bendradarbiauti aplinka, kur auklėtojo vaidmenį atlieka patys mokiniai, testų ir pažymių atsisakymas ir akademinių bei socialinių įgūdžių mokymas individualiai ir mažomis grupelėmis. Daugelis tradicinių mokyklų visame pasaulyje pasiskolino tam tikrus montesori metodikos aspektus.

Valdorfo mokyklos, dar vadinamos Štainerio mokyklomis, yra pagrįstos filosofo Rudolfo Štainerio ugdymo idėjomis. Šia filosofija grindžiamas ugdymas praktikuojamas ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose 60 šalių kartu su montesori ugdymu. Pastarasis ugdymas vis dar išlieka dominuojanti alternatyviojo ugdymo forma visame pasaulyje. Ugdymo pagal Valdorfo sistemą tikslas – integruojant praktinį, meninį ir intelektinį požiūrius į visų dalykų mokymą ugdyti vaikus ir paauglius taip, kad jie taptų laisvomis, dorovingomis ir brandžiomis asmenybėmis.

Apvalaus kvadrato mokyklos (angl. Round Square Schools), kurių pasaulyje dabar veikia apie 50, paremtos eksperimentinio ugdymo idėjomis. Jų autorius Kurtas Hanas tikėjo tuo, kad mokyklos rengia mokinius gyvenimui, leisdamos su juo susipažinti per tikroviškas mokymosi situacijas, kuriamas per darbo projektus, bendruomenės paslaugas, mokymą vadovauti, tarptautinius mainus ir įvairius lauke atliekamus tyrinėjimus bei patiriamus nuotykius. Visose tokiose mokyklose pabrėžiamas mokymasis per veiklą, siekiant ugdyti kiekvieną mokinį akademiškai, fiziškai, kultūriškai ir dvasiškai palaikančioje mokyklos bendruomenės aplinkoje suteikiant jam akistatos su savimi ir savarankiškos brandos galimybių. Laisvosios ar demokratinės mokyklos organizuojamos remiantis savarankiškumo ir demokratijos principais.

Internatine Samerhil (angl. Summerhill) mokykla yra seniausia demokratinė mokykla, veikianti Pietų Anglijoje, kurią 1921 m. įkūrė škotų mokytojas A. S. Nilas.

Radikalioji demokratinė Sadberio slėnio mokykla (Sudbury Valley School), veikianti Masačusetso valstijoje (JAV), buvo pasitelkiama kaip modelis vėliau steigiamoms demokratinėms mokykloms.

Escuelas Nuevas – tai alternatyvios mokyklos, pagrįstos geresnio kaimo ir miesto pagrindinio ugdymo, skirto vaikams iš nepasiturinčių šeimų, idėja. Jos atsirado 1987 metais. Dabar Kolumbijoje, 14 kitų Lotynų Amerikos šalių, Filipinuose ir Ugandoje veikia daugiau kaip 20 000 Escuelas Nuevas. Šių mokyklų veiksmingumą pripažino net Pasaulio bankas ir UNESCO. Šių mokyklų pedagogika ypač pabrėžia pagarbą vaikų teisėms, o mokyklos veikla paremta novatoriškais ugdymo projektais, per kuriuos naudojama įvairi ugdomoji medžiaga. Skatinama taikyti bendradarbiavimu, dalyvavimu ir asmeniniu mokymu paremtus mokymo metodus. Šios mokyklos organizuojamos kaip bendruomenės mokyklos, į ugdymo procesą įtraukiančios bendruomenę ir mokinių šeimas, kurios skatinamos aktyviai dalyvauti mokyklos veikloje ir padėti savo vaikams mokytis.

Be alternatyvių mokyklų, priklausančių platesniems tinklams, visame pasaulyje veikia daugybė atskirų alternatyvių mokyklų:

  • Brokvudo parko mokykla (angl. Brockwood Park School), kurią 1969 m. įsteigė indų filosofas ir pedagogas Džidu Krišnamurti, pasižymi stipriu etiniu pagrindu ir vienodą dėmesį skiria tiek akademiniams pasiekimams, tiek dvasiniam ugdymui, kurio siekiama tyrinėjant pusiausvyrą tarp laisvės ir atsakomybės, medituojant, kad būtų išsilaisvinama iš egoistiškų veiksmų ir vidinių konfliktų, bei vertinant ir tausojant gamtą.
  • Amerikos švietimo reformatorė Helena Pankhurst 1922 m. sukūrė Daltono laboratorijos planą (angl. Dalton Laboratory Plan), leidžiantį mokiniams pagal sutartį savarankiškai mokytis valstybinėje mokyklų sistemoje. Šiandien Daltono mokyklos veikia Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, Rusijoje, Vidurio Europoje, Anglijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.
  • Mokyklose, pagrįstose prancūzų mokytojo Selestino Frenės pedagogika, vaiko interesai ir natūralus smalsumas pasitelkiami kaip mokymosi pradžios taškas. Čia realią vaikų patirtį siekiama panaudoti kaip autentiškas mokymosi galimybes. Vaikai skatinami mokytis kartu, kuriant produktus ar teikiant paslaugas. Frenės mokyklose mokiniai supažindinami su demokratine savivalda, kad imtųsi atsakomybės už save ir už savo bendruomenę. Šiandien Frenės mokyklos veikia daugiausia Prancūzijoje, Belgijoje ir Vokietijoje, neretai kaip alternatyvios mokyklos, priklausančios valstybinei mokyklų sistemai.
  • Peterio Peterseno Jenos plano mokykla (vok. Jenaplan-Schule, kuri 1927 m. atsirado kaip pažangiojo ugdymo projektas, grindžiama trimis esminėmis idėjomis: savarankišku mokiniu darbu; gyvenimu ir mokymusi bendruomenėje; mokinių ir tėvų dalyvavimu mokyklos gyvenime. Mokomasi įvairaus amžiaus grupėmis. Tipinę dieną mokykloje sudaro 100 minučių blokas, per kurį mokiniai įgyvendina tarpdalykinius ir savarankiškai pačių pasirinktus projektus, be to, skiriama laiko apmastymams, žaidimams ir maldai. Šiandien mokyklos, grindžiamos originaliu Jenos plano modeliu, veikia Vokietijoje ir Nyderlanduose, tačiau neturi organizuoto tinklo.

Nors daugelio aptartų alternatyviojo ugdymo modelių šaknys glūdi XX amžiaus pažangiajame švietimo judėjime, dvi neseniai įkurtos alternatyvios mokyklos – Betenbergo institutas (angl. Institut Beatenberg) Šveicarijoje ir PROTIC Kanadoje – gali būti XXI amžiaus modelių pavyzdžiais, grindžiamais konstruktyviosiomis mokymosi teorijomis:

  • Betenbergo instituto dėmesio centre – mokiniu pasitikėjimas savo gebėjimais ir metapažinimas, padedantys pakloti išsilavinimo pagrindus ir skatinantys mokytis visa gyvenimą. Mokiniai mokosi vieni arba mažomis grupelėmis, įgyvendindami pačių sukurtus mokymosi projektus, o mokytojai tik juos instruktuoja, jiems pataria ir padeda. Mokinių darbas vertinamas pagal specialias rubrikas, o mokymosi procesai ir rezultatai dokumentuojami mokinių pasiekimų aplankuose. Intensyvaus mokymo kursai ir specialios mokymosi dienos siūlo struktūrines galimybes ugdyti gebėjimus ir įgyti žinių mokantis nedidelėmis grupelėmis.
  • PROTIC, alternatyvi mokykla, veikianti Kvebeke (Kanada), atsirado kaip atsakas į tėvų išreikštą poreikį šiuolaikinėms ir konstruktyvioms mokymosi formoms. Socialinių, pažintinių ir metapažinimo gebėjimų ugdymas čia organizuojamas vykdant tarpdalykinius mokymosi projektus, per kuriuos naudojamos naujausios informacinės ir ryšių technologijos. Mažomis grupelėmis mokiniai sprendžia tarpdalykines problemas, atlikdami tyrimus, tyrinėdami ir eksperimentuodami, papildomai dirbdami grupėmis ir pristatydami pasiektus rezultatus. Įsivertinimas ir bendramokslių vertinimas, naudojant specialias rubrikas ir mokinių pasiekimų aplankus, leidžia ugdyti metapažinimo gebėjimus, vertinamus kaip būtiną viso gyvenimo mokymosi sąlygą.


Daugiau apie alternatyviojo ugdymo mokyklas pasaulyje - Anne Sliwka straipsnyje „Alternatyviojo ugdymo indėlis“.

Alternatyviojo ugdymo istorija

Iš Ron Miller straipsnio „Trumpa alternatyviojo ugdymo istorija“:

Kodėl gyvuoja alternatyviosios mokyklos? Dabartinė valstybinio švietimo sistema pradėjo veikti ketvirtajame XIX dešimtmetyje, siekdama suteikti bendrą, kultūriškai suvienodinančią edukacinę patirtį visiems vaikams, tačiau jau nuo pat pradžių tam tikros pedagogų, tėvų ir pačių mokinių grupės atsisakė dalyvauti šioje sistemoje. Jų argumentai įvairūs, kaip ir jų pasirinkti alternatyvūs mokyklinio lavinimo (ir nelavinimo) būdai. Alternatyviojo ugdymo istorija – tai spalvinga socialinių reformatorių ir individualistų, tikinčiųjų ir romantikų istorija. Tačiau nepaisant šių žmonių skirtingumo, juos vienija ypač didelis dėmesys socialinei, moralinei, emocinei ir intelektinei jaunuolių raidai, be to, jie skrupulingiau, negu tai daroma kitose valstybinių mokyklų programose, taikė tuos ugdymo metodus, kurie visų pirma ir puoselėja šiai raidai būtinas savybes.

Valstybinio švietimo istorikai aprašė, kaip per laikotarpį, trukusį nuo 1837 m. (kai Horacijus Manas tapo pirmuoju įtakingu valstybinės švietimo institucijos lyderiu) iki XX a. pradžios (kai psichologijos, mokymosi ir organizacinės vadybos srityse pradėtos taikyti naujos mokslinės teorijos), itin siauras mokymo modelis buvo visuotinai įtvirtintas kaip „vienintelė geriausia valstybinio švietimo sistema“. Pagal šio modelio principus mokymo tikslas buvo panaikinti kultūrinę įvairovę ir asmeninį išskirtinumą, siekiant besiplečiančiai industrinei sistemai suformuoti lojalių piliečių bendruomenę ir efektyvią darbo jėgą. Pagrindinis ugdymo tikslas buvo suvaržyti augančią jaunuolių energiją, siekiant politinio ir socialinio vienodumo, ir užtikrinti sparčiai augančios verslo ekonomikos sėkmę. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje šie tikslai buvo trumpai apibrėžti terminu „socialinis efektyvumas“, kurį dažnai vartojo švietimo lyderiai.

Alternatyviąsias mokyklas ir mokymąsi namuose renkasi daugybė žmonių, nes, jų įsitikinimu, minėtas „socialinio efektyvumo“ scenarijus nepripažįsta tokių vertybių kaip individualumas, kūrybingumas, demokratinis bendruomenės gyvenimas ir dvasinė raida. Iš tikrųjų H. Mano siekiui – centralizuoti valstybinį švietimą – nuo pat pradžių priešinosi religiniai lyderiai ir kiti kritikai, tvirtindami, kad švietimas yra bendruomenės, šeimos ir asmens reikalas, o ne valstybės primetama politinė programa. Pavyzdžiui, XIX a. vidurio transcendentalistai (Ralfas Emersonas, Henris Toro, Bronsonas Alkotas, Orestas Braunsonas, Džordžas Riplis ir kt.) kritikavo valstybinio švietimo nelankstumą ir kai kurie iš jų įsteigė savo alternatyviąsias mokyklas. Nuo 1834 iki 1838 m. Bostone veikusi B. Alkoto mokykla (angl. Temple School), kurioje mokėsi ir jo duktė Luiza Mei, yra išskirtinis istorinis alternatyviojo ugdymo modelis. B. Alkotas nepripažino jo laikų mokymo metodų (mechaninio įsiminimo ir atkartojimo atmintinai) ir skatino Sokrato dialogą, ypač pabrėždamas moralinį ir dvasinį aspektus.

Daugeliui dvidešimtojo amžiaus alternatyviųjų mokyklų judėjimų pradžią davė trys Europos filosofai ir pedagogai: Žanas Žakas Ruso, Johanas Heinrichas Pestalocis ir Frydrichas Frebelis. 1762 m. išleistoje knygoje „Emilis“ Ž. Ž. Ruso teigia, kad ugdymas turi atitikti natūralią vaiko raidą, o ne visuomenės poreikius; tos visuomenės, kuri, kaip tvirtina autorius, linkusi prieštarauti viskam, kas organiška, natūralu ir dvasinga. Šis vidinės žmogaus prigimties raidos išryškinimas tapo svarbiausiu filosofiniu daugelio alternatyviojo ugdymo judėjimų pagrindu. Jis turėjo įtakos ne tik pažangiems pedagogams, bet ir daugybei liberalių pažiūrų žmonių. XIX amžiaus pradžioje šveicarų pedagogas J. H. Pestalocis atidarė mokyklas našlaičiams, kuriose buvo taikomi Ž. Ž. Ruso principai. Jo veikla įkvėpė Europos ir Amerikos pedagogus (tarp jų ir B. Alkotą). Vienas iš jo sekėjų Džozefas Nefas emigravo į JAV ir 1809–1827 m. trijose valstijose įkūrė mokyklas, kuriose ugdymas orientuotas į vaiką. Kitas J. H. Pestalocio mokyklos mokytojas buvo F. Frebelis, kuris vėliau išgarsėjo sukūręs vaikų darželio modelį, tačiau turbūt ne visi yra girdėję, kad F. Frebelis visus mokyklinio lavinimo lygius įsivaizdavo kaip puoselėjamus spontaniškos vaiko raidos „darželius“.

Daugiau apie alternatyviojo ugdymo istoriją Ron Miller straipsnyjer „Trumpa alternatyviojo ugdymo istorija“.

Kiti susiję straipsniai:

Cheryl M. Lange ir Sandra J. Sletten „Alternatyvusis ugdymas: trumpa istorija ir tyrimų apžvalga“ (2002)

 

Alternatyvusis ugdymas

Alternatyvusis ugdymas. Kas tai?

Alternatyvusis ugdymas - tai nėra ALTERNATYVA mokymuisi, tai – alternatyva ĮPRASTAM ugdymui. Šio ugdymo paskirtis - prisitaikyti prie individualių mokinio savybių, gebėjimų ir polinkių. Kiekvienas vaikas turi teisę siekti mokslo pasiekimų ir, atsižvelgiant į asmenines savybes ir gebėjimus, gali būti sėkmingai ugdomas.

Alternatyvusis ugdymas pirmiausiai suprantamas kaip būdas išlaikyti švietimo sistemoje vaikus, kuriems trūksta motyvacijos mokytis, kurie turi menkesnius gebėjimus ar mažiau galimybių. Tačiau alternatyviojo ugdymo sąvoka pritaikoma ir tais atvejais, kai vaikai yra itin gabūs. Juk pasitaiko, kad mokinys taip domisi kuria nors sritimi ar dalyku, kad savo žinių lygiu srityje gerokai lenkia ne tik klasės draugus, bet net ir pedagogus.

Pasaulyje yra daugybė alternatyviojo ugdymo formų, būdų ir metodų, bet visas jas vienija panašus – individualaus darbo su vaiku – principas. Kiekvienam mokiniui turi būti pritaikoma asmeninė ugdymo programa, pasiekimų stebėjimas, pažangumo įvertinimas.

Alternatyviojo ugdymo istorija

Alternatyvusis ugdymas pasaulyje

Alternatyviojo ugdymo galimybės Lietuvoje

 

Produktyvusis mokymasis

Mokymasis mokykloje ir praktikos vietose. Motyvacijos stokojantys jaunuoliai teorines žinias ir praktinius įgūdžius įgyja ne tik klasėje, bet ir individualiai parinktose įmonėse.
Skaityti daugiau...

Tinklinis bendradarbiavimas

„Vieno langelio" principas mokykloje. Atvejo koordinatorius, konsultuodamasis su įvairių sričių specialistais ir socialiniais partneriais, sprendžia mokinio problemą ir suteikia jam reikiamą pagalbą.
Skaityti daugiau...

Komunikacinis modelis

Su mokiniais ne tik kalbama, bet jie išgirstami ir suprantami. Mokykloje pagerinama komunikacija tarp visų jos bendruomenės grandžių: vaikų, tėvų, pedagogų, pagalbos specialistų.
Skaityti daugiau...

sc logo2