Alternatyvusis ugdymas

- tai nėra ALTERNATYVA mokymuisi, tai – alternatyva ĮPRASTAM ugdymui. Šio ugdymo paskirtis - prisitaikyti prie individualių mokinio savybių, gebėjimų ir polinkių.
Skaityti daugiau...

Komunikacinio modelio komandos žengia į antrąjį etapą

KM rezultatų aptarimas 2013 kovas77Komunikacinį modelį įgyvendinančių trijų Lietuvos mokyklų komandos parengė metodinę medžiagą, kurioje detaliai aprašė savo pirmųjų metų patirtį. Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos, Trakų rajono Rūdiškių gimnazijos ir Panevėžio specialiosios mokyklos penktų ir šeštų klasių mokinių, mokytojų, tėvelių, mokyklų administracijos pasiekimai, įspūdžiai, išvados ir nusivylimai gerinant bendravimą ir tarpusavio supratimą modelio komandų dėka sugulė į tris dokumentus, gausiai iliustruotus nuotraukomis, schemomis ir projekte dalyvaujančių vaikų atsiliepimais. Vadovaudamosios pačių parengta metodine medžiagą projektą vykdančios komandos po metų įgis galimybę konsultuoti kitas mokyklas, panorusias įdiegti komunikacinį modelį savo ugdymo įstaigoje.

 

Visus šiuos mokslo metus komunikacinį modelį įgyvendinančios mokyklos bandė įvairias komunikavimo technikas ir metodikas, kai kurios iš jų mokyklose jau spėjo prigyti. Viena tokių - spalvotų žinučių rašymas. Pagal projektą, vaikai ir mokytojai turėjo pildyti elektroninį dienoraštį, o kad būtų aiškiau ir įdomiau tai daryti, projekto konsultantų komanda, vadovaujama Giedros Marijos Linkaitytės, patarė dienoraščio žinutes nuspalvinti. Spalvos žinutėms buvo pritaikytos pagal E. de Bono šešių mintijimo kepuraičių (skrybėlaičių) spalvų teoriją. Šešios skirtingos kepuraičių spalvos atspindi skirtingo pobūdžio žinutes: viena spalva žymimi faktai, kita - emocijos, trečia - kritikuotini dalykai, ketvirta - pasiūlymai ir t.t.

KMseminaras kovas 04

E. de Bono „Skrybėlaičių teorijos“ pritaikymas komunikaciniame modelyje

Ir mokiniai, ir mokytojai taip įprato prie šio metodo, kad galiausiai „spalvino“ ne tik žinutes, bet ir kitas savo veiklas, kuriose reikalinga komunikacija. Kaip teigia Rūdiškių gimnazijos komanda, „gimnazijos mokytojai, pasitelkę šešių mintijimo kepurių metodą, gali padėti mokiniams susikoncentruoti ties konkrečia idėja ar klausimu, susidaryti mąstymo planą, dėmesingai stebėti savo minties eigą, numatyti tolesnius veiksmus, apibendrinti mintis.“ Panevėžio specialiosios mokyklos mokinys, pildęs dienoraštį, įrašė tokią geltoną žinutę: „Man patiko, kad be žodžių galėjome susitarti, ką piešiame. Daivai patiko pristatyti piešinį.“ O Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos komunikaciniame projekte dalyvaujanti klasė netgi įsirengė „Skrybėlaičių lentą“, kurioje vaikai komunikavo apie įvykius klasėje, nuolat keitė skrybėlaičių spalvas, o jų nuotaiką galėjo stebėti klasės auklėtoja ir dalykų mokytojai.

Paveikslėlis1

Panevėžio specialiosios mokyklos mokinių sukurtas dinaminis piešinys

Kitas bendravimo metodas - dinaminis piešimas. Rūdiškių gimnazijos komanda pastebėjo, kad ši veikla „sustiprino mokinių pasitikėjimą savimi ir klasių tarpusavio ryšius. (...) Kūrybiškumo ugdymui tinkanti veikla naudinga ne tik skatinant pasitelkti vaizduotę, drąsinti svajoti, keistis idėjomis, bet ir kuriant glaudžius santykius su aplinkiniais“. Įdomus ir mokinukų atsiliepimas: „Paniurusio lapkričio pabaigoje bandėme piešti piešinį. Tas piešinys pamokė, kaip reikia dirbti drauge, kad visiems būtų įdomu. Norėtume, kad tą piešinį pabandytų piešti ir klasės tėvai. Jie tikrai galėtų mus pamokyti, kaip reikia bendrauti ir išgirsti ne tik žodžiu, bet ir piešiniu“. Panevėžio specialiosios mokyklos pedagogai tvirtina, kad „šios veiklos metu atsiskleidžia mokinių gebėjimas įsitraukti į veiklą, pasitikėti kitais, prisitaikyti prie greitai besikeičiančios situacijos, sukaupti ir išlaikyti dėmesį“. O mokinių įrašas dienoraštyje apie šį užsiėmimą buvo toks: „Jautėmės įdomiai, nes kiti vaikai beveik atspėjo, ką norėjo kiekvienas nupiešti. Bet ne visiems vaikams patiko, ką rado nupiešta savo lape. Aš buvau nepatenkinta, nes prie savo namo piešinyje radau dar ir skraidantį namą, o norėjau, kad būtų nupiešta gėlyčių ir drugelių; patiko, kad piešiniai buvo papildyti, pripiešti; toje veikloje piešėme kitaip ir po to kalbėjom apie piešinius; norėtumėm dar tokios veiklos“.

Paveikslėlis2

Aktyviojo susirinkimo Trakų rajono Rūdiškių gimnazijoje akimirka.

Aktyvieji susirinkimai - dar viena priemonė, kurią taikė komunikacinį modelį išbandančių mokyklų komandos. Tai tokie susirinkimai, kuriuose buvo siekiama bendraujant ir bendradarbiaujant įvertinti mokyklų privalumus ir trūkumus. Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos atstovai pastebėjo, kad tokių susirinkimų metu „tiek tėvelių, tiek vaikų ir mokytojų nuomonės apie mokyklos stipriąsias ir silpnąsias puses, problemas, sprendimo būdus sutapo“. Visi džiaugėsi, kad kai kurios tokių susirinkimų metu išaiškėjusios ir juodu ant balto užrašytos problemos ar trūkumai tapo nesunkiai išsprendžiami (pvz., atsirado pakabos rūbinėse), o į kai kuriuos dalykus, kurių išspręsti artimiausiu metu neįmanoma arba kurie nėra tokie aktualūs, galima tiesiog nekreipti dėmesio arba apie jų sprendimus pagalvoti vėliau. Trakų rajono Rūdiškių gimnazijoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad „viešoje komunikacinėje situacijoje mokiniai stengiasi atsakingai vartoti kalbą, apibendrinti informaciją ir tinkamai, neiškreipdami ją perteikti kitiems“. Smagu skaityti, kad visi, ir mokiniai, ir mokytojai, ir tėveliai tokių susirinkimų metu ugdė gebėjimą išsakyti mintis, išklausyti ir suprasti, diskutuoti, susitarti, o mainais gavo išaugusį abipusį pasitikėjimą ir užsimezgusią kūrybinę sąveiką, kuri virto klasių akcijomis.

Mokyklose taip pat buvo bandomas individualizuotų programų rengimas, mokomasi reikšti įvairias emocijas (kortelėmis, kalbantis ar rašant dienoraštį), buvo piešiama porose ar lipdoma, organizuojami įvairūs konkursai ar akcijos. Mokinukams didelį įspūdį paliko dalyvavimo projekte įtvirtinimas asmeniškai kiekvienam jų pasirašant sutartis, o metų pabaigoje ne vienas jų patvirtino, kad pasijautė svarbūs mokyklos bendruomenės nariai, todėl ir patys jaučiasi atsakingesni ir prieš mokytojus, ir prieš tėvelius, ir prieš klasių draugus.

Produktyvusis mokymasis

Mokymasis mokykloje ir praktikos vietose. Motyvacijos stokojantys jaunuoliai teorines žinias ir praktinius įgūdžius įgyja ne tik klasėje, bet ir individualiai parinktose įmonėse.
Skaityti daugiau...

Tinklinis bendradarbiavimas

„Vieno langelio" principas mokykloje. Atvejo koordinatorius, konsultuodamasis su įvairių sričių specialistais ir socialiniais partneriais, sprendžia mokinio problemą ir suteikia jam reikiamą pagalbą.
Skaityti daugiau...

Komunikacinis modelis

Su mokiniais ne tik kalbama, bet jie išgirstami ir suprantami. Mokykloje pagerinama komunikacija tarp visų jos bendruomenės grandžių: vaikų, tėvų, pedagogų, pagalbos specialistų.
Skaityti daugiau...

sc logo2