Virtualios mokyklos ir koledžai

VM virselisBeveik visi mokyklą arba koledžą supranta vienodai – tai vieta, į kurią moksleiviai eina mokytis. O kaipgi tie, kuriems paprasčiausiai sunku nusigauti į mokymosi vietą? Kaip tada, jeigu jie bijo mokyklos, serga arba negali nuvykti mokyklon dėl kitos priežasties? Kaip būna su tais, kurie nori mokytis tokių dalykų, kurių jų vietos mokykloje arba koledže nedėsto, arba įkalintais jaunuoliais, kurie nori mokytis toliau arba įgyti aukštesnį išsilavinimą, kad turėtų daugiau galimybių sėkmingai susitvarkyti gyvenimą? 

Dalijamės tinklalapio http://www.virtualschoolsandcolleges.info informacija apie virtaulias mokyklas ir koledžus, kurie tampa vis didesnę svarbą įgyjančia alternatyva tokiems moksleiviams.

Apibrėžtis ir paplitimas Europoje

Virtualiosios mokyklos ir koledžai paprastai apibrėžiami kaip institucijos, kuriose dalykai dėstomi išimtinai arba daugiausia internetu. Mokymo kursai (tikslais ir rezultatais) dažniausiai panašūs į tuos, kuriuos lanko mokyklinio arba koledžo amžiaus moksleiviai. Nors Jungtinėse Valstijose ir kitose pasaulio šalyse tokių įstaigų veikia daug, 19-oje Europos šalių rasta 70 tokių mokyklų ir koledžų. Jų skaičius po truputį auga, kadangi didėja lankstesnių mokymosi būdų poreikis. Šioje brošiūroje didžiausias dėmesys teikiamas viduriniam lavinimui, skirtam 14–21 metų amžiaus grupei, bei koledžams, kurie suteikia galimybių studentams, įskaitant ir tuos, kurie baigę mokyklą žvalgosi į aukštojo mokslo institucijas. Tačiau mes taip pat žinome, kad egzistuoja virtualiosios pradinės mokyklos ir kitos jaunimui skirtos virtualiosios iniciatyvos; jeigu atsižvelgsime ir į jas, virtualiųjų institucijų skaičius Europoje veikiausiai siektų netoli šimto.

Europos virtualiųjų mokyklų ir koledžų charakteristikos

Remdamiesi šiuo metu turimais įrodymais, spėjame, kad privačių ir valstybinių steigėjų atidarytų mokyklų ir koledžų yra apytiksliai po lygiai. Organizavimo formos įvairios: visuomeninės, privačios, viešo ir privataus kapitalo, pelno siekiančios ir nesiekiančios.

Mažiausiai 10 virtualiųjų mokyklų Europoje buvo iš pradžių įsteigtos siekiant teikti paramą emigrantams ir (arba) užsienyje tarnaujančių kariuomenės pareigūnų vaikams. Tačiau dar didesnė jų dalis (ekstrapoliuojama nuo 30 iki 50 proc.) buvo įsteigta siekiant spręsti mokinių atskirties problemą.

Į Europos virtualiųjų mokyklų mokinių, kurie negali mokytis atitinkamose šalių pagrindinėse mokyklose, ratą patenka šie moksleiviai:

  • seniai sergantys ir (arba) hospitalizuoti moksleiviai;
  • moksleiviai su negalia;
  • jauni tėvai arba besilaukiančios merginos;
  • keliautojai;
  • mokykloje patyrę patyčias arba mokyklos baimę jaučiantys mokiniai;
  • mokyklą metę mokiniai, taip ir neįgiję kvalifikacijos, arba turintys ją, tačiau labai menką;
  • laisvės atėmimo įstaigose esantys moksleiviai;
  • geografiškai izoliuotose vietovėse gyvenantys moksleiviai;
  • specialiųjų kalbos poreikių moksleiviai (imigrantai, prastai mokantys šalies, kurioje apsistojo, kalbą);
  • emigrantai – dažnai diplomatų arba daugianacionalinių bendrovių vadovų vaikai;
  • daug pasiekę sportininkai ir pramogų versle besisukantis jaunimas.

Dažniausiai Europos virtualiosiose mokyklose, sprendžiant pagal tas, kurios nurodo mokinių skaičių, mokosi apie 450–500 vaikų. Mažiausia mūsų rasta mokykla turėjo 25 mokinius, o didžiausioje pavienėje virtualiojoje Europos mokykloje mokėsi keli šimtai vaikų.

Didelė dalis mokyklų (galbūt apie 50 proc.) siūlo išsamią arba plačią mokymo programą, o keliose Europos šalyse, regis, stiprėja susidomėjimas virtualiosiomis mokyklomis, kurios siūlo papildomus arba specializuotus kursus ir (arba) kartojimo pamokas.

Pedagoginio darbo metodai įvairūs – pradedant 100 proc. pamokų internetu ir baigiant svarbiais susitikimais akis į akį, taip pat pasitelkiamos įvairiausios komunikavimo priemonės, įskaitant „Skype“ ir komercines vaizdo konferencijų sistemas, el. paštą, telefonus bei mokymosi platformas.

Daugeliu atvejų virtualiosios mokyklos atspindi vietos arba šalies padėtį: arba palaiko politikos prioritetus, arba jomis siekiama patenkinti poreikius, kuriais nepakankamai pasirūpinta atitinkamame regione.

Virtualių mokyklų pavyzdžiai: atvejų tyrimai

„Bednet“ Belgijoje

VM Bednet Belgija„Bednet“ – Flandrijos regioninis projektas, pradėtas įgyvendinti 2005 m., kuriuo ilgą laiką arba lėtinėmis ligomis sergantiems moksleiviams suteikiama galimybė sekti pamokas ir bendrauti su klasės draugais per vaizdo konferencijas. Šiuo metu jame dalyvauja apie 160 moksleivių, kuriems 6–18 metų. Projektu siekiama dviejų tikslų: užtikrinti, kad vaikai neatsiliktų nuo mokymo programos ir palaikytų ryšius su mokytojais bei klasės bičiuliais. Už vaiko mokymą lieka atsakinga mokykla, o „Bednet“ darbuotojai sako sudarantys geresnes sąlygas mokytis. Moksleivis palaiko ryšį su klase, gaudamas „Bednet“ komplektą. Jį sudaro du nešiojamieji kompiuteriai (vienas pas moksleivį, kitas – klasėje), dvi internetinės vaizdo kameros, du skaitytuvai–spausdintuvai ir į rašomąją lentą nukreipta vaizdo kamera. Tai reiškia, kad moksleivis dalyvauja pamokose realiu laiku ir naudodamasis tam tikrais signalais gali užduoti klausimus bei bendrauti. Nors techniškai ir nėra mokykla, „Bednet“ ruošia strateginį planą, kuriuo siekiama išplėsti vartotojų ratą ir kasmet teikti paslaugas 500 Flandrijos moksleivių, o taip pat tapti visiškai integruota ir todėl finansuojama ministerijos tarnyba.

Nuotrauka iš www.youbridge.org

„InterHigh“ Velse

VM InterHigh Velsas„InterHigh“ buvo įsteigta 2005 m. 11–16 m. moksleiviams ruošti iki bendrojo vidurinio išsilavinimo lygio. Nuo 23 moksleivių veiklos pradžioje ugdytinių skaičius jau 2009 m. perkopė 200 vaikų penkiose amžiaus grupėse. „InterHigh“ yra privati mokyklą, įregistruota kaip pelno nesiekianti bendrovė. Dauguma moksleivių gyvena Jungtinėje Karalystėje, likusieji – užsienyje gyvenančių emigrantų vaikai. Mokykla įrodė esanti ypač svarbi vaikams, negalintiems pritapti įprastose bendrojo lavinimo mokyklose, įskaitant ir Aspergerio sindromą turinčius vaikus bei patiriančius įvairiausių prisitaikymo sunkumų. Moksleiviai mokosi internetu, dažniausiai iš namų, o darbuotojai veda pamokas dažniausiai irgi iš namų. Pamokos vyksta pagal nacionalinę mokymo programą, pažanga vertinama skiriant testus. Visai neseniai „InterHigh“ išsiplėtė – įsteigė tris naujus verslo padalinius: bendras įmones su vietos valdžios institucijomis ir keliomis valstybinėmis mokyklomis, nepriklausomas mokyklas ir individualaus mokymo paslaugas teikiančias įmones. Svarbiausia jų – „Academy 21“, orientuota į mokinius, kurie pašalinti iš tradicinių mokyklų ir atsiųsti į „InterHigh“ vietos švietimo institucijos darbuotojų.

Nuotrauka iš www.interhigh.co.uk

„iScoil“ Airijoje

VM IScoil Airija„iScoil“ veikia kaip privati pelno nesiekianti organizacija, kurią finansuoja Airijos „Presentation Sisters“ draugija, ir yra orientuota į 13–16 metų jaunimą, kurie meta įprastas mokyklas dėl mokyklos baimės, nenoro mokytis, nepasitenkinimo tenykšte sistema arba psichikos sveikatos problemų. Vienu metu mokykloje mokosi 45–50 moksleivių. Juos nustatyta tvarka į mokyklą atsiunčia socialiniai darbuotojai, dirbantys su Nacionaline švietimo gerovės valdyba. Siunčiami tie moksleiviai, kurie nesimokė mažiausiai 6 mėnesius, išbandė kitas priemones ir juos palaiko bent vienas iš tėvų arba globėjų. Iš pradžių mokymas buvo vykdomas vien internetu, dabar taikoma kombinuoto mokymo metodika. Kaip internetinę mokymosi platformą „iScoil“ naudoja „Moodle“. Mokykla vykdo individualizuotą mokymosi internetu programą ir nors suteikia moksleiviams galimybę bendradarbiauti ir dirbti kartu, to primygtinai nereikalauja. „iScoil“ kol kas nesuteiktas oficialus statusas Airijos švietimo sistemoje, kadangi pati virtualiųjų mokyklų koncepcija šalyje yra nauja.

Nuotrauka iš www.iscoil.ie

„Nettilukio“ – Otavos suaugusiųjų mokykla Suomijoje

VM Nettilukio SuomijaOtavos suaugusiųjų mokykla, įkurta 1892 m., parengė „Internetix“ projektą, pagal kurį 1996 m. įsteigė „Nettilukio“ – virtualiąją aukštesniojo vidurinio mokymo mokyklą vidurinės mokyklos vyresniųjų klasių moksleiviams. Dabar Otavos suaugusiųjų mokyklą sudaro įprasta suaugusiųjų mokykla, „Nettilukio“ (virtualioji aukštesniojo vidurinio mokymo mokykla) ir „Nettiperuskoulu“ (virtualioji pagrindinė mokykla). Vos pradėjus įgyvendinti „Internetix“ projektą, didžiausias dėmesys buvo skiriamas el. mokomosios medžiagos, kuria moksleiviai galėtų naudotis mokydamiesi aukštesniosiose vidurinės mokyklos klasėse, ruošimui. „Nettilukio“ vystantis, mokykla susikūrė savą mokymosi platformą „Muikku“, kurios paskirtis yra padėti mokytis ir vertinti. Dabar „Nettilukio“ mokosi per 500 moksleivių iš viso pasaulio. Žmonės, patiriantys mokymosi sunkumų, nukentėję nuo patyčių arba sunkiai pritapę įprastose mokyklose, sudaro didžiausią dalį moksleivių. „Nettilukio“ ne visą darbo dieną dirba 23 mokytojai, kurių ne visi gyvena Suomijoje. „Nettilukio“ mokiniai gali rinktis iš trijų skirtingų mokymosi metodų: (1) nepertraukiamą mokymąsi; (2) mokymąsi bendradarbiaujant ir (3) fenomenais grįstą mokymąsi. Egzaminų arba patikrinimų nėra.

Nuotrauka iš www.nettilukio.fi

„Rīgas Tālmācibas Vidusskola“ (RTV) Latvijoje

VM RTV Latvija.pngŠvietimo ir mokslo ministerijai padedant 2009 m. įsteigta „Rīgas Tālmācibas Vidusskola“ iš pradžių siūlė bendrąjį vidurinį lavinimą, tačiau dabar joje galima įgyti ir pradinį išsilavinimą. RTV – pirmoji ministerijos akredituota nuotolinio mokymo mokykla Baltijos šalyse. Moksleivių skaičius didėja sulig kiekvienais metais, ir dabar mokykla turi apie 450 mokinių, gyvenančių 22 šalyse, kurių amžius svyruoja nuo 14 iki 57 metų. Daugiau negu pusė moksleivių mokosi pagal bendrąją programą. Mažesnė dalis moksleivių naudojasi RTV kaip papildoma mokykla, kurioje jie studijuoja tuos dalykus, kurių žinias nori patobulinti. RTV dirba 29 pedagogai, o bendravimas tarp moksleivių ir mokytojų vyksta mokyklos el. mokymosi aplinkoje, naudojant „Skype“, telefono ryšį, el. paštą arba bet kurią kitą internetinę programą, kuria susitariama naudotis. Mokymui ir mokymuisi pasitelkiami įvairūs metodai, įskaitant savarankišką mokymąsi, internetines grupinio ir individualaus mokymosi programas, mokymąsi susirašinėjant ir testus. Mokomoji medžiaga pateikiama per vaizdo paskaitas, ministerijos parengtos interaktyvios medžiagos forma, privačias pamokas ir per „Skype“ vedamas pamokas. Moksleiviai laiko tuos pačius egzaminus kaip ir įprastose mokyklose.

Nuotrauka iš www.talmacibasvsk.lv

„Sofia Distans“ Švedijoje

VM Sofia Svedija„Sofia Distans“ buvo įkurta 1994 m., siekiant sudaryti sąlygas iš gimtinės išvykusiems Švedijos moksleiviams toliau tęsti mokslus Švedijos švietimo sistemoje. Šiuo metu kiekvienoje amžiaus grupėje mokosi apie 500–600 moksleivių, įskaitant ir Švedijoje gyvenančius, kurie negali lankyti tradicinės mokyklos. Mokykla finansuojama viešomis ir privačiomis lėšomis. Joje dirba 20 mokytojų, o kiekvienam moksleiviui gyvenamojoje vietovėje padeda vienas iš tėvų arba namų mokytojas. Švedijoje gyvenantys moksleiviai, kurie nori mokytis „Sofia Distans“, turi gauti vietos mokyklos, kurią lankė, sutikimą. Tada pastaroji sumoka „Sofia Distans“ mokestį, kuris padengia moksleivio pasirinktų dalykų nuotolinio mokymosi mokykloje mokymosi išlaidas. Vidutiniškai moksleiviai mokosi pusę dalykų vietos mokykloje, kitą pusę – per „Sofia“. Taikomi mišrūs nuotolinio mokymosi metodai. Dauguma moksleivių mokosi savarankiškai pagal „Sofia Distans“ sudarytus mokymosi planus. Mokoma atskirų dalykų. Naudojamasi FirstClass“ platforma, skaitmeniniais vaizdo diskais (DVD), daug dirbama internetu. Mokymosi rezultatai panašūs kaip ir įprastose mokyklose: mokykla organizuoja nacionalinius švedų kalbos, anglų kalbos ir matematikos žinių patikrinimus. Suteikta kvalifikacija pripažįstama Švedijoje.

Nuotrauka iš http://www.sofiadistans.nu

„Wereldschool“ Nyderlanduose

VM wereldschool Nyderlandai„Wereldschool“ buvo įkurta 1948 m. ir iš pradžių organizavo Nyderlandų piliečių, gyvenančių buvusioje Nyderlandų kolonijoje Indonezijoje, mokymą. 2011 m. mokykla padalijo veiklą į dvi giminiškas mokyklas. „Wereldschool“ ir toliau moko užsienyje gyvenančius vaikus, o naujai įsteigta „MO@School“ teikia pagalbą Nyderlanduose gyvenantiems vaikams, kurie laikomi negalinčiais prisitaikyti prie tradicinės Nyderlandų švietimo sistemos. Mokymasis namuose dažniausiai leidžiamas tiems olandų vaikams, kurie gyvena užsienyje, tačiau ne gyvenantiems Nyderlanduose. Šie vaikai turi lankyti įprastą mokyklą, kurioje aiškinasi „MO@School“ medžiagą, o pagalbą internetu jiems suteikia „MO@School“ mokytojai. „MO@School“ jau dabar turi 600 moksleivių, kurių 90 proc. mokosi pagal bendrąją programą. „Wereldschool“ šiuo metu teikia pagalbą apie 700 moksleivių iš 128 valstybių. 15 proc. jų mokosi pagal bendrąją internetinio mokymosi programą. Mokykla yra privati, tačiau pripažinta Švietimo ministerijos. Nepaisant to, vienintelis finansavimas, kurią mokykla gauna tiesiogiai iš Nyderlandų vyriausybės, yra lėšos nyderlandų kalbai kaip dalykui dėstyti; visas kitas mokymo išlaidas padengia tėvai.

Nuotrauka iš http://www.wereldschool.nl

 

Pagrindiniai sėkmės veiksniai

Atlikdami tyrimą, nustatėme veiksnius, kurie padeda užtikrinti virtualiųjų mokyklų ir koledžų sėkmę. Tai veiksniai, kurie prisideda prie įvairių mūsų surastų virtualiųjų mokyklų ir koledžų išsilaikymo; taip pat tikėtina, kad jie padės kurti sėkmingas virtualiąsias mokyklas ir koledžus ateityje. Šioje brošiūroje paminėti veiksniai – kelias į sėkmę; mūsų paskesnėse publikacijose pateikiamas išgrynintas veiksnių, kurie būtini, norint užtikrinti sėkmę ir ilgalaikį gyvavimą, sąrašas.

Sistemos, kurioje teikiama pagalba moksleiviams, mokytojams ir kitoms susijusioms šalims, panaudojamumas

Atlikus virtualiųjų mokyklų ir koledžų tyrimą, akivaizdu, kad jų įdiegta techninė infrastruktūra turi atitikti labai aukštus panaudojamumo standartus, nors pati technologija gali būti santykinai sena ir paprasta. Kad ir kokia būtų sistema, svarbiausia, kad ji būtų paprasta naudoti ir tiktų numatytajam tikslui.

Aiški el. mokymosi strategija

Visų jėgų skyrimas el. mokymui yra esminis mokyklos arba koledžo veiklos pagrindas, kuris ne tik apibrėžia mokyklos arba koledžo išskirtinumą, bet ir jų veiklos pobūdį. Be abejonės, jeigu ne el. mokymosi aspektas, daugelio mūsų tirtų virtualiųjų mokyklų ir koledžų net nebūtų.

Tinkama darbuotojų paieškos ir parengimo politika

Daugelis pareigybių virtualiosiose mokyklose ir koledžuose yra daugiaaspektės ir sudėtingos, reikalaujančios įvairių įgūdžių ir kompetencijų, o taip pat stiprios empatijos ir supratingumo, kadangi jose mokosi ypatingi moksleiviai. Virtualiosioms mokykloms ir koledžams tenka ieškoti tokių darbuotojų, kurie būtų ne tik geri profesionalai ir mokantys užjausti, bet ir įgiję reikiamus techninius įgūdžius bei kompetencijas.

Reguliarus vertinimas

Atsižvelgiant į itin novatorišką mūsų nagrinėtų virtualiųjų mokyklų ir koledžų prigimtį, nestebina tai, kad dauguma jų reguliariai vertina visus savo procesus, ypač mokymosi ir mokymo, bei mokymo programą. Dažnai vertinimas atliekamas netiesiogiai ir neformaliai.

Tvirta ir patikima techninė infrastruktūra

Kad galėtų sėkmingai dirbti, visos virtualiosios mokyklos ir koledžai sutaria, techninė infrastruktūra turi būti ypač patikima. Daugeliui reikalinga ypač aukštos kokybės techninė pagalba bendraujant su vartotojais, kurie dažniausiai nėra techniškai įgudę, ir tenka būti supratingiems, kol sutvarkomi techniniai dalykai vartotojo pusėje.

Stiprūs lyderystės įgūdžiai ir kompetencijos

Daugelis dirbančiųjų virtualiosiose mokyklose ir koledžuose yra pionieriai, kuriems nėra sunku įveikti sunkumus ir laužyti barjerus. Daugelis jų tvirtai tiki, kad švietime būtina užtikrinti lygias teises ir kaip svarbu mokytis visą gyvenimą. Remiantis mūsų atliktu tyrimu, akivaizdu, kad stiprūs lyderystės įgūdžiai, nuostatos ir vertybių sistema, o taip pat entuziazmas įveikiant sunkumus yra gyvybiškai svarbūs, kuriant sėkmingai veikiančias virtualiąsias mokyklas ir koledžus. Šie lyderiai taip pat turi gebėti priimti aiškius sprendimus.

Mokymosi rezultatų akcentavimas (dažnai individualus)

Daugelis mūsų tirtų organizacijų galėjo pateikti aiškiai apibrėžtus mokymosi ir ugdymo uždavinius, kuriuos galima įvertinti, kur taikytina, atestavimo ir pažangos tikslais.

Mokymuisi reikalingi ištekliai

Kai kurios virtualiosios mokyklos ir koledžai susikuria savus skaitmeninius mokymosi išteklius, o tik nedaugelis perka kitų parengtą medžiagą arba naudoja abu variantus kompleksiškai. Svarbiausia, kad medžiaga būtų prieinama ir tenkintų mokymo programos poreikius. Didėja susidomėjimas laisvai prieinamais švietimo ištekliais.

Aiški organizacinė sistema, kuria grindžiamas mokyklos arba koledžo darbas

Visi, dirbantys virtualiosiose mokyklose arba koledžuose arba juos lankantys, turi aiškiai suprasti, kokiomis taisyklėmis vadovaujasi mokykla, kuo skiriasi skirtingi mokymosi būdai ir kaip mokymo programa susijusi su šalies arba valstijos reikalavimais, juolab, kad daugelis jų dirba ne su bendrojoje švietimo sistemoje dalyvaujančiais moksleiviais.

Rekomendacijos

Rekomendacijos, parengtos įgyvendinant VISCED projektą, skirtos Europos Komisijos ir šalių švietimo politikos strategams. Visos rekomendacijos grindžiamos įsitikinimu, kad virtualusis švietimas gali reikšmingai prisidėti prie svarbių švietimo ir socialinės politikos tikslų įgyvendinimo.

  • Gerinti informuotumą apie virtualiojo mokymo reikšmę ir poveikį įgyvendinant švietimo ir socialinę politiką, įskaitant surinkimą reikiamų duomenų, t. y. skaičių, kiek moksleivių mokosi internetiniuose / nuotolinio mokymo kursuose, ar jie mokosi pagal bendrąsias programas, ar yra pasirinkę papildomus kursus. Didžiausią naudą iš to patiria mokyklos baimę jaučiantys, atskirti, geografiškai izoliuoti, keliaujantys moksleiviai, nepilnamečiai nusikaltėliai, sunkiai sergantys moksleiviai ir jaunos mokyklinio amžiaus mamos, kurios turi prižiūrėti vaikučius.
  • Gerinti informuotumą apie virtualiųjų mokyklų galimybes padėti moksleiviams neatsilikti nuo mokymo programos, o taip pat pagelbėti tiems, kuriems reikia pasikartoti kai kuriuos dalykus, pasimokyti sparčiau arba turintiesiems specialių mokymosi poreikių.
  • Šalinti nereikalingas biurokratines kliūtis, trukdančias plėtoti ir palaikyti virtualiąsias mokyklas bei koledžus. Daugeliu atveju tai reiškia, kad virtualiosios mokyklos ir koledžai įtraukiami į priežiūros ir atskaitomybės sistemą, kuri apsaugo besimokančiuosius, niekuo nepakenkdama nei jiems, nei mokykloms. Tokios sistemos turėtų sudaryti palankesnes sąlygas moksleiviams judėti tarp mokyklų ir koledžų bei pereiti į kitas ir aukštojo mokslo institucijas.
  • Skatinti tradicines mokyklas steigti alternatyvias virtualiąsias mokyklas, taip mažinant anksti mokyklą metančių moksleivių skaičių.
  • Skatinti virtualiųjų mokyklų kūrimą siekiant didinti gamtos mokslus, technologijas, inžinerinius mokslus ir matematiką studijuojančiųjų skaičių.
  • Skatinti mokytojus aktyviai dalyvauti virtualiajame švietime. Verta pasvarstyti apie bendrų internetinio mokymo ir kursų standartų įvedimą bei pagalbą šalims, integruojančioms juos į savo mokytojų rengimo programas.
  • Informuoti virtualiąsias mokyklas ir koledžus apie viešai prieinamus švietimo išteklius bei skatinti jais naudotis, įskaitant ir tuos išteklius, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai finansuojami iš valstybės biudžeto, o taip pat leisti publikuoti mokytojų arba institucijų parengtą medžiagą pagal „Creative Commons“ licencijas.
  • Pasinaudoti galimybe per virtualiąsias mokyklas skatinti naudojimąsi internetu, palaikyti informacinę visuomenę, el. valdžios paslaugas ir tobulinti moksleivių (ir tėvų) IKT įgūdžius. Tais atvejais, kai šalyje prieiga prie interneto ribota, švietimo departamentai turėtų būti skatinami kurti strategijas, kaip užtikrinti, kad nei esami bendruomenės vartotojai, nei virtualiųjų mokyklų moksleiviai neatsidurtų nepalankioje padėtyje.

Visas leidinio „Virtualios mokyklos ir koledžai“ vertimas.

Originalas „Virtual Schools and Colleges“.

Daugiau straipsnių „Bibliotekos“ skaitinių skiltyje „Versti straipsniai“.

Produktyvusis mokymasis

Mokymasis mokykloje ir praktikos vietose. Motyvacijos stokojantys jaunuoliai teorines žinias ir praktinius įgūdžius įgyja ne tik klasėje, bet ir individualiai parinktose įmonėse.
Skaityti daugiau...

Tinklinis bendradarbiavimas

„Vieno langelio" principas mokykloje. Atvejo koordinatorius, konsultuodamasis su įvairių sričių specialistais ir socialiniais partneriais, sprendžia mokinio problemą ir suteikia jam reikiamą pagalbą.
Skaityti daugiau...

Komunikacinis modelis

Su mokiniais ne tik kalbama, bet jie išgirstami ir suprantami. Mokykloje pagerinama komunikacija tarp visų jos bendruomenės grandžių: vaikų, tėvų, pedagogų, pagalbos specialistų.
Skaityti daugiau...

sc logo2