Jaunimo mokyklos

1990–1993 metais dėl įvairių tuometinių gyvenimo pokyčių bendrojo lavinimo mokykla nesuspėjo prisitaikyti prie kintančių sąlygų, todėl ją paliko nemažas mokinių skaičius. Mokymąsi nutraukė ir pagrindinio išsilavinimo neįgiję jaunuoliai.
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose pabrėžiamas siekis užtikrinti privalomojo mokymosi prieinamumą ir sudaryti sąlygas visiems nepritapusiems, mokymosi motyvacijos stokojantiems ar dėl kitų priežasčių bendrojo lavinimo mokyklų nelankantiems vaikams ir jaunuoliams grįžti į švietimo sistemą ir įgyti bent pagrindinį išsilavinimą.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją ir siekiant sudaryti vaikams palankesnes sąlygas mokytis, buvo pradėtos kurti jaunimo mokyklos. Jaunimo mokyklos koncepcijoje šioms mokykloms keliamas tikslas – padėti į mokyklą grąžinti paauglius ir jaunuolius, padėti jiems pažinti save, mokytis spręsti savo problemas, grąžinti ir toliau ugdyti pasitikėjimą savimi, gebėjimą panaudoti savo gabumus, pomėgius ir polinkius, išsiugdyti atsparumą neigiamai socialinės aplinkos įtakai, stiprinti mokymosi motyvaciją.
Pirmąją mokyklą įkūrus dar 1992 m., 2006 m. jų skaičius pasiekė 26. Pastaraisiais metais dalį jų reorganizavus, sujungus su suaugusiųjų mokyklomis, 2012 / 2013 mokslo metus pradėjo 24 jaunimo mokyklos. 

Jaunimo mokyklų sąrašas...

Jaunimo mokyklų pedagogai stažavosi Vokietijoje

131017 Berlyno PM seminaro mokytojaiKone pusė šimto pedagogų iš visų Lietuvos jaunimo mokyklų ar skyrių spalio 14-18 d. viešėjo Vokietijoje: Berlyne ir Drezdene. Čia vyko projekto „Alternatyvusis ugdymas“ ir Europos produktyviojo mokymosi instituto IPLE surengta stažuotė, kurios tikslas - artimiau supažindinti mūsų šalies pedagogus su produktyviuoju mokymusi, aplankyti tokį mokymosi modelį ne vienerius metus taikančias mokyklas, pabendrauti su mokiniais ir jų mokytojais, nuvykti ir į praktinio mokymosi vietas. 

Dauguma pedagogų apie šį mokymosi būdą girdėjo iš savo mokyklų vadovų, kurie Berlyne stažavosi šių metų pavasarį ir grįžę pasidalino savo žiniomis su kolektyvu. Tačiau mokytojai pripažino, kad išgirsti iš pirmų lūpų ir pamatyti savo akimis - visai kas kita. IPLE vadovas Holger Mirow, pirmąją stažuotės Berlyne dieną trumpai pristatęs produktyviojo mokymosi diegimo Vokietijoje istoriją, kelius, kuriuos teko nueiti siekiant įtvirtinti šį mokymosi būdą įprastoje švietimo sistemoje, pabrėžė, kad tai įgyvendinti buvo labai sudėtinga, užtruko ne vienerius metus, kol valdininkai patikėjo šio mokymosi būdo teikiama nauda. O nauda, kaip mokytojai įsitikino, ženkli, ypač tiems mokiniams, kurie yra linkę į praktinį mokymąsi ar praktinę veiklą.

Jaunimo mokyklų mokytojų stažuotė Berlyne

Produktyviojo mokymosi būdu ir Vokietijoje, ir Lietuvoje mokomasi tik dvejus metus, dažniausiai - devintoje ir dešimtoje klasėse. Berlyno ir Drezdeno mokiniai į mokyklą ateina tik 2 dienas per savaitę, kitas dienas mokosi praktinio mokymosi vietose. Stažuotės dalyviams teko lankytis ne tik mokyklose ir dalyvauti pamokose (dažniausiai - anglų kalbos), bet ir praktikos vietose: viešbučiuose, kavinėse, darželyje, daržininkystės ūkyje, dviračių gamybos ceche ir kitur. Mokytojai pastebėjo, kad vaikai praktikos vietose atrodė visiškai kitaip, nei pamokose. Mokyklose buvę kuklūs, nekalbūs, nedrįsdavo prabilti angliškai (tiesa, viskas pasikeisdavo, kai stažuotės dalyviai pasikalbėdavo dažno jų gimtąja rusų, lenkų ar net turkų kalba), praktinio mokymosi vietose jie pasikeisdavo: drąsiai demonstruodavo, ką jie veikia, su kuo bendrauja, pristatydavo savo vadovus, pasirodydavo, kad ir anglų kalba galėdavo susikalbėti. Anot Michaelio Kaselau, IPLE lektoriaus, jo patirtis rodo, kad tokio vaiko mokykloje per metus neišmokysi tiek, kiek praktinio mokymosi vietoje jie išmoksta per savaitę ar mėnesį.

PM mokykloje Berlyne

PM praktinio mokymosi vieta Plauen

Konsultantas taip pat paminėjo, kad šis mokymosi būdas tinka toli gražu ne kiekvienam mokymosi motyvaciją praradusiam ar iš švietimo sistemos galinčiam iškristi jaunuoliui. Kad taptų produktyviojo mokymosi grupės nariu, moksleivis turi praeiti visą priėmimo procesą, jis turi būti motyvuotas, pats rodyti iniciatyvą mokytis tokiu būdu. Net ir priimtas į produktyviojo mokymosi grupę, mokinys dar du mėnesius galvoja, ar jis nori ir gali tęsti mokymąsi tokiu būdu. Tai nėra būdas, kai gali gauti atestatą nevaikščiodamas į mokyklą, atvirkščiai, čia reikia labai didelio pasiryžimo, drąsos, atsakomybės už savo sprendimus ir poelgius. Mokydamiesi produktyviojo mokymosi būdu vaikai bręsta ir kaip asmenybės, nes išbando ir "realų gyvenimą", t.y. tikras darbines situacijas, santykius su vadovais, kolegomis.

PM mokykloje Vokietijoje

Tačiau ir ne visi mokytojai gali tapti produktyviojo mokymosi pedagogais. Apsisprendę tokiais tapti, jie turi pamiršti savo ankstesnę pedagoginę patirtį ir pastoviai mokytis. Produktyviojo mokymosi pedagogai turi patys mokyti ir tiksliųjų, ir humanitarinių dalykų, vadovauti grupės formavimosi ir tolimesnių veiklų procese, rasti išeitis kritinėse situacijose, atrasti ir plėtoti geriausias vaikų individualias savybes, neretai būti vaikams psichologais ir karjeros konsultantais.

Vizitas Plauen

Keliaudami namo iš Berlyno ir Drezdeno, Lietuvos jaunimo mokytojai nekantravo susitikti kitame mieste viešėjusius kolegas ir pasidalinti savo pamąstymais, reikėtų jų ugdymo įstaigose tokio mokymosi būdo ar ne, ar tiktų tai jų mokiniams ir kuriems, ar galėtų jie patys tapti produktyviojo mokymosi praktikais ir pan. Pirmieji atsiliepimai, tokie kaip žemiau pateikiamas socialinės pedagogės Almosa iš Joniškio jaunimo mokyklos, įkvepia projekto „Alternatyvusis ugdymas“ komandą toliau laužti ledus diegiant šį ir kitą modelius mūsų ugdymo sistemoje. Džiugu skaityti, kad pedagogei "grįžus namo ir apgalvojus visas Berlyno patirtis kyla dar didesnis noras tai turėti Lietuvoje. Su kolege, kuri buvo Drezdene, diskutavom apie tai, kad dar būdamos Vokietijoje, jau galvojome apie savo mokinius, kuriems šis ugdymo būdas labai tiktų. Net keista buvo, kad abiem kilo panašios mintys būnant skirtingose vietose.

 Jaunimo mokyklų pedagogų stažuotės nuotraukas galima peržiūrėti čia.

 Projekto „Alternatyvusis ugdymas“ informacija

Produktyvusis mokymasis

Mokymasis mokykloje ir praktikos vietose. Motyvacijos stokojantys jaunuoliai teorines žinias ir praktinius įgūdžius įgyja ne tik klasėje, bet ir individualiai parinktose įmonėse.
Skaityti daugiau...

Tinklinis bendradarbiavimas

„Vieno langelio" principas mokykloje. Atvejo koordinatorius, konsultuodamasis su įvairių sričių specialistais ir socialiniais partneriais, sprendžia mokinio problemą ir suteikia jam reikiamą pagalbą.
Skaityti daugiau...

Komunikacinis modelis

Su mokiniais ne tik kalbama, bet jie išgirstami ir suprantami. Mokykloje pagerinama komunikacija tarp visų jos bendruomenės grandžių: vaikų, tėvų, pedagogų, pagalbos specialistų.
Skaityti daugiau...

sc logo2