Jaunimo mokyklos

1990–1993 metais dėl įvairių tuometinių gyvenimo pokyčių bendrojo lavinimo mokykla nesuspėjo prisitaikyti prie kintančių sąlygų, todėl ją paliko nemažas mokinių skaičius. Mokymąsi nutraukė ir pagrindinio išsilavinimo neįgiję jaunuoliai.
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose pabrėžiamas siekis užtikrinti privalomojo mokymosi prieinamumą ir sudaryti sąlygas visiems nepritapusiems, mokymosi motyvacijos stokojantiems ar dėl kitų priežasčių bendrojo lavinimo mokyklų nelankantiems vaikams ir jaunuoliams grįžti į švietimo sistemą ir įgyti bent pagrindinį išsilavinimą.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją ir siekiant sudaryti vaikams palankesnes sąlygas mokytis, buvo pradėtos kurti jaunimo mokyklos. Jaunimo mokyklos koncepcijoje šioms mokykloms keliamas tikslas – padėti į mokyklą grąžinti paauglius ir jaunuolius, padėti jiems pažinti save, mokytis spręsti savo problemas, grąžinti ir toliau ugdyti pasitikėjimą savimi, gebėjimą panaudoti savo gabumus, pomėgius ir polinkius, išsiugdyti atsparumą neigiamai socialinės aplinkos įtakai, stiprinti mokymosi motyvaciją.
Pirmąją mokyklą įkūrus dar 1992 m., 2006 m. jų skaičius pasiekė 26. Pastaraisiais metais dalį jų reorganizavus, sujungus su suaugusiųjų mokyklomis, 2012 / 2013 mokslo metus pradėjo 24 jaunimo mokyklos. 

Jaunimo mokyklų sąrašas...

Konferencija „Anksti paliekantys mokyklą“

EUlogoŠiandien, lapkričio 18 d., Seime prasideda konferencija metinė konferencija „Anksti paliekantys mokyklą“, kurią organizuoja Europos švietimo tarybų tinklo (EUNEC) nariai. Konferencijos dalyviai, tarp kurių – užsienio šalių ir Lietuvos švietimo atstovai, švietimo poiltikos formuotojai, spręs, kaip Europos Sąjungos valstybėms narėms kovoti su anksti paliekančių mokyklą jaunuolių problema. Konferencija truks tris dienas iki lapkričio 20 d.

EUNEC mano, kad tik Europos bendradarbiavimo dėka ši tema užima svarbią vietą politikos darbotvarkėje ir tapo vienu svarbiausių prioritetų. Konferencijos metu nacionalinės švietimo tarybos pristatys esamą švietimo reformos padėtį savo šalyse ir nurodys, ką būtų galima pakeisti nacionalinėje politikoje, siekiant paspartinti reformas. Europos Komisijos veiksmus šioje srityje aptars Europos Komisijos atstovė Annalisa Cannoni, savo įžvalgomis dalinsis Šv. Patriko koledžo ypatingų švietimo poreikių centro direktorius ir vyresnysis (psichologijos) lektorius dr. Paul Downes, Šveicarijos švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų valstybės sekretoriato atstovas Jean-Pascal Lüthi, Šerbruko universiteto atstovas Martine Poirier. Lietuviškomis realijomis dalysis Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius dr. Saulius Zybartas ir Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktorius Gražvydas Kazakevičius.

Siekis sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių yra svarbiausias programos „Švietimas ir mokymas 2020 m.“ ir Strategijos „Europa 2020“ tikslas. Mokyklos nebaigusių asmenų skaičius iki 2020 m. turi būti sumažintas iki 10 proc. Europos Sąjungos susirūpinimas yra pagrįstas: tyrimų duomenimis, mokykloje nebaigti mokslai turi tiesioginės įtakos dalyvavimui įvairiose socialinio gyvenimo srityse (užimtumo, pilietybės, sveikatos, socialinės padėties, kultūriniame gyvenime ir kt.). Be to, menka kvalifikacija turi neigiamos įtakos ateities kartoms. Remiantis naujausiais EBPO duomenimis, daugiausia krizės sukeltus ekonominius ir socialinius sunkumus pajuto mažiau išsilavinę žmonės. Per krizę dar labiau išaugo nedarbo skirtumas tarp išsilavinusių ir mokyklos nebaigusių jaunų žmonių.

Vilniaus konferencijos tema glaudžiai susijusi su ankstesnėmis EUNEC konferencijų temomis: konferencija dėl profesinio orientavimo (Budapešte 2009 m.), konferencija apie naujus įgūdžius ir naujas darbo vietas (Lisabonoje 2011 m.), konferencija apie migraciją ir švietimą (Larnakoje 2012 m.) ir seminaras apie bendruomenės mokyklas (Briuselyje 2013 m.)

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.

www.eu2013.lt ir projekto Alternatyvusis ugdymas“ informacija

 

Produktyvusis mokymasis

Mokymasis mokykloje ir praktikos vietose. Motyvacijos stokojantys jaunuoliai teorines žinias ir praktinius įgūdžius įgyja ne tik klasėje, bet ir individualiai parinktose įmonėse.
Skaityti daugiau...

Tinklinis bendradarbiavimas

„Vieno langelio" principas mokykloje. Atvejo koordinatorius, konsultuodamasis su įvairių sričių specialistais ir socialiniais partneriais, sprendžia mokinio problemą ir suteikia jam reikiamą pagalbą.
Skaityti daugiau...

Komunikacinis modelis

Su mokiniais ne tik kalbama, bet jie išgirstami ir suprantami. Mokykloje pagerinama komunikacija tarp visų jos bendruomenės grandžių: vaikų, tėvų, pedagogų, pagalbos specialistų.
Skaityti daugiau...

sc logo2