Jaunimo mokyklos

1990–1993 metais dėl įvairių tuometinių gyvenimo pokyčių bendrojo lavinimo mokykla nesuspėjo prisitaikyti prie kintančių sąlygų, todėl ją paliko nemažas mokinių skaičius. Mokymąsi nutraukė ir pagrindinio išsilavinimo neįgiję jaunuoliai.
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose pabrėžiamas siekis užtikrinti privalomojo mokymosi prieinamumą ir sudaryti sąlygas visiems nepritapusiems, mokymosi motyvacijos stokojantiems ar dėl kitų priežasčių bendrojo lavinimo mokyklų nelankantiems vaikams ir jaunuoliams grįžti į švietimo sistemą ir įgyti bent pagrindinį išsilavinimą.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją ir siekiant sudaryti vaikams palankesnes sąlygas mokytis, buvo pradėtos kurti jaunimo mokyklos. Jaunimo mokyklos koncepcijoje šioms mokykloms keliamas tikslas – padėti į mokyklą grąžinti paauglius ir jaunuolius, padėti jiems pažinti save, mokytis spręsti savo problemas, grąžinti ir toliau ugdyti pasitikėjimą savimi, gebėjimą panaudoti savo gabumus, pomėgius ir polinkius, išsiugdyti atsparumą neigiamai socialinės aplinkos įtakai, stiprinti mokymosi motyvaciją.
Pirmąją mokyklą įkūrus dar 1992 m., 2006 m. jų skaičius pasiekė 26. Pastaraisiais metais dalį jų reorganizavus, sujungus su suaugusiųjų mokyklomis, 2012 / 2013 mokslo metus pradėjo 24 jaunimo mokyklos. 

Jaunimo mokyklų sąrašas...

Produktyviojo mokymosi mokinės sėkmės istorija – tarp įdomiausių

20151209 162313Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) kasmet organizuoja projektų dalyvių sėkmės istorijų konkursą „ŽINGSNIAI 2015“. Vienas iš konkurso nugalėtojų šiais metais – produktyviojo mokymosi mokinės Eglės sėkmės istorija. Ją ESFOS komisija iš 60 istorijų, pateiktų konkursui, atrinkto tarp 10 įdomiausių.

Eglė iš Teberešiškių kaimo (Panevėžio r.) 2012–2014 mokslo metais mokėsi Panevėžio r. Paįstrio J. Zikaro gimnazijoje. Tuo metu mokyklos bendruomenė dalyvavo „Alternatyviojo ugdymo“ projekte ir išbandė produktyvųjį mokymąsi. Merginai, negalėjusiai mokytis įprastoje klasėje ir metusiai mokyklą, prisijungus prie produktyviojo mokymosi grupės pavyko pabaigti 10 klasių ir įgyti pagrindinį išsilavinimą. Produktyviojo mokymosi grupėje mokinė pajuto dėmesį ir sėkmę, nes jos individualios savybės, gebėjimai, polinkiai buvo svarbūs bendraamžiams ir suaugusiesiems, t. y. produktyviojo mokymosi mokytojams Rasai Urbonavičienei ir Vaclovui Krikščiūnui. Eglės  požiūris į mokslą ir jo naudą pasikeitė, ji suprato mokymosi prasmę ir jo įtaką gyvenimui.

Konkurso „ŽINGSNIAI 2015“ apdovanojimai Vilniuje įvyko gruodžio 9 d. Deja, renginyje pati istorijos herojė negalėjo dalyvauti, todėl jai skirtą nominaciją atsiėmė Eglės mokytoja, projekto „Alternatyvusis ugdymas“ vykdytojo Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro (ŠAC) ir projekto partnerio – Panevėžio r. švietimo centro atstovai. Eglės sėkmės istoriją galite paskaityti čia, o apdovanojimų akimirkos užfiksuotos nuotraukų archyve.

Produktyvusis mokymasis yra edukacinė naujovė Lietuvos švietimo sistemoje, diegiama pagrindinio ugdymo programą vykdančiose mokyklose. Tai mokymosi alternatyva devintokams ir dešimtokams, nusprendusiems išbandyti kitokį pagrindinio išsilavinimo įgijimo būdą: dalį savaitės dienų mokytis mokykloje, o likusią dalį – praktinio mokymosi vietose (privačiose įmonėse, viešojo sektoriaus įstaigose, organizacijose ir pan.). 2012–2014 m. tokį mokymąsi pirmieji išbandė Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro, Kauno Rokų ir Panevėžio rajono Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos jaunuoliai. Nuo 2015 m. rugsėjo produktyvusis mokymasis prieinamas dar didesniam mokinių skaičiui – šis mokymosi modelis taikomas Jonavos jaunimo, Prienų „Revuonos“ pagrindinėje, Ukmergės Užupio pagrindinėje, Telšių suaugusiųjų mokykloje, Kauno Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciame centre ir Ukmergės r. Siesikų gimnazijoje.

 

Produktyvusis mokymasis

Mokymasis mokykloje ir praktikos vietose. Motyvacijos stokojantys jaunuoliai teorines žinias ir praktinius įgūdžius įgyja ne tik klasėje, bet ir individualiai parinktose įmonėse.
Skaityti daugiau...

Tinklinis bendradarbiavimas

„Vieno langelio" principas mokykloje. Atvejo koordinatorius, konsultuodamasis su įvairių sričių specialistais ir socialiniais partneriais, sprendžia mokinio problemą ir suteikia jam reikiamą pagalbą.
Skaityti daugiau...

Komunikacinis modelis

Su mokiniais ne tik kalbama, bet jie išgirstami ir suprantami. Mokykloje pagerinama komunikacija tarp visų jos bendruomenės grandžių: vaikų, tėvų, pedagogų, pagalbos specialistų.
Skaityti daugiau...

sc logo2