Alternatyvusis ugdymas

- tai nėra ALTERNATYVA mokymuisi, tai – alternatyva ĮPRASTAM ugdymui. Šio ugdymo paskirtis - prisitaikyti prie individualių mokinio savybių, gebėjimų ir polinkių.
Skaityti daugiau...

Diskusija apie alternatyvųjį ugdymą: ugdykime savitą vaiką

Vas 15 2013

Sekmes mokykla diskusijaŠ. m. vasario 8 d. Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijoje Britų Taryba Lietuvoje ir VšĮ „Sėkmės mokykla“ surengė apskritojo stalo diskusiją „Alternatyvus ugdymas: alternatyva kam ir kodėl?“. Renginyje pranešimus skaitė Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) Politikos analizės skyriaus metodininkė dr. Vaiva Vaicekauskienė, vienos žymiausių pasaulyje alternatyvaus ugdymo mokyklų – „Summerhill“ (JK) –  mokytojas ir vienas iš Europos demokratinio ugdymo bendruomenės (EUDEC) steigėjų – Leonard Turton, su beveik šimtu diskusijos dalyvių savo žiniomis pasidalijo ir nuomonę išsakė keletas alternatyviojo ugdymo institucijų, tėvų, mokinių atstovų.

Sveikindama diskusijos dalyvius Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė pabrėžė, kad Lietuvoje vyraujančios tradicinės mokyklos ir standartizuotas mokymas neatliepia visų žmonių lūkesčių: dalis jų ne visada geba prisitaikyti įprastoje mokykloje, nesijaučia joje gerai. „Norėdami atsiliepti į kiekvieno žmogaus, turinčio kitokią prigimtį, kitokių gebėjimų, kitokią patirtį, poreikius, turime ieškoti variantų, kokius kitokio mokymosi modelius galime pasiūlyti,“ - sakė viceministrė.

Genoveita Krasauskiene

Vienas iš diskusijos organizatorių Britų Tarybos Lietuvoje vadovas doc. dr. Artūras Vasiliauskas pažymėjo, kad alternatyviojo ugdymo laukas nėra platus nei Jungtinėje Karalystėje, nei Lietuvoje, tačiau čia vyksta daug įvairių kūrybinių įdomių eksperimentų. „Džiaugiamės galėdami pristatyti „Summerhill“ mokyklą Lietuvos auditorijai. Tai ne tiek pavyzdys, kuriuo reikia sekti, tai paskata mūsų diskusijai čia, Lietuvoje,“ - įžangą į diskusiją baigė A.Vasiliauskas. 

Arturas Vasiliauskas

NMVA metodininkė dr. Vaiva Vaicekauskienė trumpai apžvelgė alternatyvųjį ugdymą Lietuvoje ir pasaulyje. Mokyklą ir kitas valstybines institucijas prilyginusi panoptikonui, dr. V. Vaicekauskienė pažymėjo, kaip svarbu suvokti, kodėl mūsų mokykla yra tokia, kokia yra ir kas jos susiformavimui darė įtaką daugiau nei 200 metų. Pranešėja priminė, kad per trumpą laiką reikėjo apmokyti daugybę žmonių, o centralizuotai kuriamos ugdymo programos, jų dėstymas, dalykai, mokinių grupavimas buvo labai patogūs, todėl ir labai gajūs. Anot NMVA atstovės, alternatyviojo ugdymo poreikis atsirado dėl kitokio šiais laikais žmogaus raidos suvokimo, didesnio asmenybės laisvės poreikio ir kitokių motyvų. Dr. Vaiva Vaicekauskienė pabrėžė, kad Lietuvoje alternatyviojo ugdymo įstaigose, kurių įvairovė nepatraukliai skurdi, mokosi mažiau nei 2 proc. mokinių. Tokios mokyklos pradėjo kurtis 1990 metais, daugiausiai tai buvo privačios iniciatyvos (Jėzuitų, Montesori, Valdorfo-Šteinerio, Sudzuki ir kt.), turinčios savitas pedagogigos sistemas ir programas. Valstybė, matydama jaunuolių pasitraukimo iš švietimo sistemos problemą, paskatino jaunimo mokyklų steigimą. Kalbėdama apie alternatyvųjį ugdymą reglamentuojančius dokumentus, pranešėja pabrėžė, kad tokių nėra daug: tėra patvirtinta Netradicinio ugdymo koncepcija ir įvairių mokyklų koncepcijos. „Šiuo metu esame kitoje žinių, technologijų, švietimo epochoje ir akivaizdu, kad problemos kyla ne tik dėl „nišinių“ vaikų poreikių. Problema – visų mūsų vaikų ugdymas. Esame kryžkelėje, nes turime apsispręsti, alternatyvą kam – atskiriems tradicinio modelio elementams ar visai tradicinei sistemai – kuriame,“ – baigė pranešimą dr. V. Vaicekauskienė.

Vaiva Vaicekauskiene

Dr. Vaivos Vaicekauskienės pranešimo skaidrės.

Dr. Vaivos Vaicekauskienės parengta analizė apie alternatyvųjį ugdymą („Švietimo problemos analizės“ 2012 m. rugsėjis Nr. 15 (79)).

„Summerhill“ mokyklos mokytojas  Leonard Turton trumpai papasakojo, kuo pasižymi jo atstovaujama taip vadinama demokratinė mokykla. Kaip ir daugelio alternatyviojo ugdymo įstaigų, šios mokyklos tikslas - ugdyti atsakingą, savarankišką, pasitikintį savimi, gebantį pasirinkti ir priimti apgalvotus sprendimus vaiką. „Summerhill“ mokykla vadovaujasi įprastais demokratiniais principais: kiekvienas bendruomenės narys, nepriklausomai nuo savo amžiaus ar statuso, turi teisę  būti įtrauktas į sprendimų priėmimą. Mokykloje viskas gali būti keičiama, mokiniai mokomi kelti klausimus, ieškoti problemų ir jas spręsti demokratiniu – balsavimo– būdu. Kiekvienu momentu vaikas pats pasirenka, kaip jam elgtis, tokiu būdu jis ima suvokti darbo ir mokymosi prasmę, nekyla elgesio problemų. Mokiniai savarankiškai vertina ir savo mokymosi pažangą, bendradarbiauja ir bendrauja su mokytojais kaip lygūs su lygiais. Mokykloje vertinamos individualios vaikų savybės, plėtojami jų asmeniniai gebėjimai, tokiu būdu vaikas, kitaip nei tradicinėje mokykloje, skatinamas būti savimi, o ne pritapti prie sistemos.

Leonard Turton

Filmukas apie „Summerhill“ mokyklą.

Vaikų darželio „Vaikystės sodas“ įkūrėja Austėja Landsbergienė akcentavo, kad alternatyvusis ugdymas nėra alternatyva ugdymui, tradicinėms vertybėms ar žiniomas. Alternatyvusis ugdymas skiepija tuos pačius dalykus tik šiek tiek kitokiais būdais ir kitokiomis priemonėmis. Anot p. Landsbergienės, alternatyviojo ugdymo įstaigų iniciatoriai puikiai supranta, kuo užsiima, todėl jų pagrindinis prašymas politikams – netrukdyti veikti. Vėliau į diskusiją įsiterpęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovas paantrino, kad valstybė turėtų netrukdyti ne nieko nedarydama, o mažindama apribojimus, ypač higienos ir ugdymo plano rengimo srityse. „Vaikystės sodo“ vadovė pasisakė ir apie vadybos, finansavimo skirtumus įprastose ir alternatyviojo ugdymo įstaigose, galiausiai pabrėžė, kad norint plėtoti alternatyvųjį ugdymą labai svarbu, kad mokytojai irgi taptų alternatyviais. „Dažnai pastebiu, kad mokykliniai vadovėliai – pedagogams būtina priemonė, be kurios dauguma jų nesuvoktų, ko reikėtų mokyti,“ – sakė p. Landsbergienė. – „Mano nuomone, vadovėliai – tai tik atsispyrimo priemonė, o atsispirti nuo jos galima iki begalybės.“

Austeja Landsbergiene

Šiaulių Didždvario gimnazijos Tarptautinio bakalaureato programos moksleivis Paulius priminė, kad apie alternatyvųjį ugdymą, visų pirma, reikia šviesti tėvus, kadangi šie dažniausiai turi daugiausiai įtakos, o neretai ir priima galutinį sprendimą parenkant savo vaikui ugdymo įstaigą. Paulius Siauliai

 

Diskusijoje taip pat pasisakė Tarptautinės Vilniaus mokyklos atstovė, Klaipėdos Vydūno mokyklos vadovas, Lietuvos tėvų forumo ir namų mokymo iniciatorių atstovai. Anot Donatos Norkienės, „Sėkmės mokyklos“ programų vadovės ir vienos iš renginio organizatorių, diskusija pavyko puikiai. „Džiaugiamės, kad Švietimo ir mokslo ministerija palaiko alternatyviojo švietimo idėjas. Įsitikinome, kad poreikis apie tai kalbėti itin aktualus Lietuvos visuomenei: ir švietimo bendruomenei, ir vaikams, ir tėvams. Diskusijos dalyvių skaičius viršijo lūkesčius, o jų iškelti klausimai apie finansavimo kliūtis, tėvų pasirengimą leisti vaikus mokytis į alternatyviojo ugdymo įstaigas, galų gale – apie mokytojų galimybes mokyti „kitaip“, aiškiai parodė, kad tokių renginių reikia. Tikimės, kad šis renginys bus geras startas ne tik tolimesnėms diskusijoms, bet ir pozityviems pokyčiams švietimo srityje“.

Projekto „Alternatyvusis ugdymas“ ir „Sėkmės mokyklos“ informacija

Produktyvusis mokymasis

Mokymasis mokykloje ir praktikos vietose. Motyvacijos stokojantys jaunuoliai teorines žinias ir praktinius įgūdžius įgyja ne tik klasėje, bet ir individualiai parinktose įmonėse.
Skaityti daugiau...

Tinklinis bendradarbiavimas

„Vieno langelio" principas mokykloje. Atvejo koordinatorius, konsultuodamasis su įvairių sričių specialistais ir socialiniais partneriais, sprendžia mokinio problemą ir suteikia jam reikiamą pagalbą.
Skaityti daugiau...

Komunikacinis modelis

Su mokiniais ne tik kalbama, bet jie išgirstami ir suprantami. Mokykloje pagerinama komunikacija tarp visų jos bendruomenės grandžių: vaikų, tėvų, pedagogų, pagalbos specialistų.
Skaityti daugiau...

sc logo2