Alternatyvusis ugdymas

- tai nėra ALTERNATYVA mokymuisi, tai – alternatyva ĮPRASTAM ugdymui. Šio ugdymo paskirtis - prisitaikyti prie individualių mokinio savybių, gebėjimų ir polinkių.
Skaityti daugiau...

LUNI paskaita apie alternatyviojo ugdymo kryptį – mokymąsi be mokyklos

Spa 08 2013

LUNI paskaita apie mokymąsi ne mokykloje2013 m. spalio 10 d., ketvirtadienį, 18 val., Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į susitikimą su Giedriumi Cikanavičiumi, kuris domisi gyvenimo ir mokymosi be mokyklos („unschooling“) filosofija. Susitikimas vyks Venclovų namuose, Pamėnkalnio g. 34, Vilniuje.

Lektorius – jaunas tėvas, kurio sūnus netrukus sulauks mokyklinio amžiaus, – ilgą laiką domėjosi įvairiomis vaikų ugdymo sistemomis ir aiškinosi, kaip jos veikia teoriškai ir praktiškai. Galiausiai jis padarė išvadą, kad visos šiandien siūlomos vaikų ugdymo alternatyvos – ir valstybinės mokyklos, ir privačios mokyklos, mokančios pagal valstybinę programą, ir netgi netipinės mokyklos, tokios kaip Summerhillo ar Montessori mokykla, – nėra pakankamai geros ir tinkamos.

Tada jis susidomėjo vadinamuoju nemokyklinimu („unschooling“), kitaip tariant, gyvenimo ir mokymosi be mokyklos filosofija.

Nemokyklinimo esmė – sudaryti sąlygas vaikui mokytis nenaudojant prievartos. Šios filosofijos nuostata yra ta, kad žmogus gali išmokti to, ko jam reikės, ir tada, kai jam to reikės, vedamas vidinės motyvacijos, o mokymas prievarta daro daug daugiau žalos, nei suteikia naudos gautos žinios. Žinoma, nemokyklinimo koncepcija nereiškia visiško knygų ar mokymo programų atsisakymo. Viskas puiku, jei vaikas išreiškia norą mokytis pagal tokią sistemą arba jam patinka tam tikra mokymosi struktūra, tačiau mokymosi turinio ar formos primetimas yra nepriimtinas. Tokio vaiko pagrindiniai mokymosi šaltiniai yra lygiai tokie patys, kaip ir bet kokio suaugusio žmogaus: kiti žmonės, biblioteka, internetas, kompiuteriniai žaidimai, knygos ir reali gyvenimiška patirtis.

Per susitikimą taip pat kalbėsime apie šiuolaikinės švietimo sistemos ydas, aptarsime galimas vaikų ugdymo alternatyvas, tarp jų – ir nemokyklinimo alternatyvą. Tema Lietuvoje ganėtinai nauja ir jautri, tad tikimasi karštų diskusijų.

Lektorius įspėja, kad ši alternatyva Lietuvoje yra draudžiama. Lietuvoje 7–16 metų vaikas privalo eiti į mokyklą. Įstatymuose tai vadinama vaiko teise į išsilavinimą, kurį galima gauti tik priverstinai jį laikant Švietimo ir mokslo ministerijos aprobuotoje įstaigoje. Jei vaikas į mokyklą neina, šeimoje gali apsilankyti Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir išrašyti baudą. Jei, sumokėjus baudą, vaikas į mokyklą ir toliau neitų, įstatymuose numatyta atimti vaiką iš tėvų ir laikyti jį internatinėje mokykloje.

Daugiau apie renginį - socialiname tinkle „Facebook“

LUNI informacija

 

Produktyvusis mokymasis

Mokymasis mokykloje ir praktikos vietose. Motyvacijos stokojantys jaunuoliai teorines žinias ir praktinius įgūdžius įgyja ne tik klasėje, bet ir individualiai parinktose įmonėse.
Skaityti daugiau...

Tinklinis bendradarbiavimas

„Vieno langelio" principas mokykloje. Atvejo koordinatorius, konsultuodamasis su įvairių sričių specialistais ir socialiniais partneriais, sprendžia mokinio problemą ir suteikia jam reikiamą pagalbą.
Skaityti daugiau...

Komunikacinis modelis

Su mokiniais ne tik kalbama, bet jie išgirstami ir suprantami. Mokykloje pagerinama komunikacija tarp visų jos bendruomenės grandžių: vaikų, tėvų, pedagogų, pagalbos specialistų.
Skaityti daugiau...

sc logo2